Granito formavimasis prasideda nuo magmos, susidarančios giliai Žemės mantijoje arba apatinėje plutoje. Šioje magmoje paprastai gausu silicio dioksido ir šarminių metalų, kurie taip pat apibrėžia granito cheminę sudėtį. Magma pakyla link Žemės paviršiaus, ji pradeda lėtai vėsti. Šis laipsniškas aušinimas yra labai svarbus, nes leidžia susidaryti dideliems identifikuojamiems kvarco, lauko špato ir kitų mineralų kristalams.
Granitas daugiausia randamas dviejose geologinėse vietose. Pirmasis yra žemyninėje plutoje, kur jis sudaro didžiulius plutoninius kūnus, žinomus kaip batolitai. Šie batolitai dažnai yra kalnų šerdys ir gali apimti šimtus kvadratinių kilometrų. Antrasis įprastas nustatymas yra mažesniuose įsiskverbimuose, pvz., užtvankose, slenksčiuose ir atsargose. Tai iš esmės yra pagrindinės magmos kūno atšakos, kurios buvo įšvirkštos į aplinkinių uolienų plyšius ir tarpus.
Kai magma vėsta, skirtingose temperatūrose kristalizuojasi įvairūs mineralai, o šis procesas vadinamas frakcine kristalizacija. Tai lemia įvairias mineralines kompozicijas, esančias įvairiuose granituose, ir prisideda prie daugybės spalvų ir tekstūrų, kurias matome granito uolienose.